Jolitos Puronaitės-Lubienės ir Ugniaus Motiejūno tapybos paroda „DVIAKIRATIS“
Dviakiratis – tai prietaisas save nustebinti – reikšmės kelios. Nuo pasirinkimo priklauso kaip žiūrėsiu parodą. Koks manasis reikšmės paaiškinimas?
Dviakiratis – dviem akim matomas laukas. Matau bendrą vaizdą ir mintyse skiriu paveikslus, kurie labiau, kurie mažiau patinka, ieškau atpažįstamų objektų – veidų, figūrų, gyvūnų, debesų ir augalų... Kodėl noriu atskirti patinka/nepatinka? Kodėl noriu atpažinti paveiksluose objektus, kurių nenutapė, kurie atsirado patys? Ar juos mato kiti?
Dviakiratis – dviejų autorių su savo akiračiais paroda. Abstrakcija – kai nutapyta, bet daugiaprasmiškai ir pačiam smagu rasti prasmes. Autoriai skirtingai tapo, mąsto, ar skirtingai? Kuris man artimesnis? Kodėl rinktis? Ar išdrįsčiau plačiai tvirtai teptuku mostelti per drobę, ar laiku sustočiau? Kaip norėčiau, kad atrodytų mano tapyti paveikslai?
Dviakiratis – dvejopas to paties paveikslo tyrinėjimas – iš tolėliau, kai spalvinės dėmės vientisos , susilieję, matau jų tarpusavio ryšius; ir visiškai arti, prie pat, kai galiu pajusti dažo kvapą, pamatyti spalvų sluoksnius, kaip dėmės viena kitą uždengia, atkartoja reljefą, skiriasi storiu ir faktūra, bendrą vaizdą pamirštu, nes pasidaro įdomus vidinis paveikslo gyvenimas, galiu pabandyti atspėti kas atsitiko tyčia, o kas sėkmingai atsitiktinai.
Dviakiratis – tai mano skirtingi akiračiai atėjus į parodą ir ją pažiūrėjus, ją pamačius. Ar gali būti, kad paroda apie mane, nors ją nutapė nepažįstamieji? Ar tikrai nepažįstamieji?
T e k s t a s: Ugniaus Motiejūno
Trukmė: iki gruodžio 21 d.